Endometriozė – nevaisingumą galinti sukelti liga, su kuria susiduria dažna moteris. Vienas galimų simptomų – gausios menstruacijos

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, endometrioze serga apie 10 proc., arba 190 mln., vaisingo amžiaus moterų ir mergaičių visame pasaulyje. Tiesa, šie statistiniai skaičiai gali būti kur kas didesni, nes dėl savo simptomų endometriozė, kuria sergant audinys, panašus į gimdos gleivinę, auga už gimdos ribų, dažnai gali būti nurašoma daugelio moterų patiriamiems mėnesių skausmams. 

Nors šiuo metu endometriozė vis dar nėra gerai ištirta, ji sulaukia vis daugiau dėmesio iš medikų bendruomenės ir visuomenės. Taigi, kaip atpažinti šią ligą, kokie galimi jos gydymo ir valdymo būdai bei koks ryšys tarp šios ligos ir vaisingumo?

Gali lydėti beveik visą gyvenimą

Nors tiksli endometriozės priežastis nežinoma, šios lėtinės ligos simptomai ir komplikacijos, galinčios turėti įtakos vaisingumui, gerai išnagrinėti. Manoma, kad ši lėtinė liga gali lydėti moterį didžiąją dalį gyvenimo – nuo pirmųjų mėnesinių iki menopauzės.

Endometriozė atsiranda, kai audinys, turintis endometriumo (gimdos gleivinės) savybes, išveši už gimdos ribų. Dažniausiai toks išvešėjimas apima dubens sritį – kiaušides, kiaušintakius ir dubens audinius. Itin retais atvejais šio audinio randama ir kituose organuose, pavyzdžiui, plaučiuose. 

Gali būti sunku atskirti nuo mėnesinių skausmų

Vienas iš endometriozės simptomų – pilvo, dubens, apatinės nugaros dalies skausmas, dažnai susijęs su mėnesinėmis ir galintis prasidėti porą dienų iki jų. Nors per mėnesines daugelis moterų patiria skausmingus spazmus, sergant endometrioze skausmas būna daug stipresnis, o laikui bėgant gali didėti. Vis dėlto svarbu pažymėti, kad skausmo stiprumas ne visada gali atspindėti būklės sudėtingumą. Be to, kartais sergant endometrioze gali nepasireikšti jokie simptomai.

Endometriozės požymis gali būti ir gausios mėnesinės bei tarpmenstruacinis kraujavimas. Kitas dažnai pasitaikantis simptomas – skausmas lytinių santykių metu arba po jų.

Kiti endometriozės simptomai – tai nuovargis, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas arba pykinimas, ypač per mėnesines.

Dėl to, kad šių simptomų visuma gali būti siejama ir su kitomis ligomis ar net įprastomis per mėnesines patiriamomis sveikatos problemomis, endometriozę gali būti sunku diagnozuoti be specialistų pagalbos. Tačiau vis dėlto atkreipti dėmesį į šiuos požymius reikėtų, nes endometriozės komplikacijos gali būti labai rimtos.

Tampa ir nevaisingumo priežastimi

Viena iš endometriozės komplikacijų – nevaisingumas. Tiriant nevaisingumo priežastis, būtent ši liga nustatoma 20–40 proc. atvejų.
Sergant šia liga maždaug trečdaliui ar pusei moterų sunku pastoti. Norint pastoti, kiaušialąstė turi išsiskirti iš kiaušidės, nukeliauti per gretimą kiaušintakį, būti apvaisinta spermatozoido ir prisitvirtinti prie gimdos sienelės. Sergant endometrioze kiaušintakio pralaidumas sutrikdomas ir kiaušinėlis negali susijungti su sperma.
Endometriozė gali veikti vaisingumą ir kitais būdais, pavyzdžiui, pažeisdama kiaušialąstę arba spermą. Vis dėlto ši liga, ypač lengvesnės jos formos, ne visada atima pastojimo galimybę, ir moterys, sergančios lengva arba vidutine šios ligos forma, pastoti gali.

Taip pat kai kurie tyrimai rodo, kad endometriozė padidina tikimybę susirgti kiaušidžių vėžiu, nors nustatyta rizika – ir nedidelė. Dar viena endometriozės komplikacija gali būti adenokarcinoma arba piktybinis liaukinio epitelio navikas.

Kaip endometriozė diagnozuojama?

Nustatant endometriozę reikalinga itin tiksli diagnostika, todėl įprastai pasitelkiami keli tyrimai. Vienas jų – išsamus sveikatos istorijos tyrimas, kurio metu įvertinami pasireiškiantys simptomai, asmeninė ir šeimos ligų istorija. Taip pat gali būti atliekamas bendras sveikatos įvertinimas.

Kiti tyrimai – dubens fizinis tyrimas, per kurį gydytoja apčiuopia pilvą ir įvertina, ar nėra cistų arba randų už gimdos. Kitas dažnai pasitelkiamas diagnozės būdas – echoskopija, ji padeda nustatyti su endometrioze susijusias cistas.

Pats sudėtingiausias tyrimas, kuris gali būti atliktas, – tai chirurginė procedūra laparoskopija. Patvirtinus diagnozę, jos metu gali būti ir iškart pašalinamas endometriumo audinys.

Liga neišgydoma, bet gali būti sėkmingai suvaldyta

Nors endometriozė nepagydoma, yra daug efektyvių būdų, padedančių valdyti jos simptomus, tokius kaip skausmą ir galimas komplikacijas. Dažniausiai pasirenkamas konservatyvus gydymo būdas, tačiau būklei nepagerėjus, gali prireikti ir operacijos.

Tarp ligą padedančių valdyti priemonių – vaistai nuo skausmo, hormonų terapija ir hormoniniai kontraceptikai bei kiti vaistai, skirti mėnesinėms reguliuoti. Jeigu šie būdai nepadeda, gali būti pasitelkta laparoskopija. 

Ką reikėtų žinoti apie mitybą, sergant endometrioze?

Iš dalies palengvinti endometriozę gali ir tinkama mityba. Dažniausiai sergant šia liga rekomenduojama vengti maisto produktų, kurie sukelia uždegimą arba didina estrogenų kiekį. Taip pat apriboti kofeino bei alkoholio vartojimą.

Į maisto racioną rekomenduojama įtraukti produktų ir bendrai maistinių medžiagų (antioksidantų kompleksų), mažinančių lėtinį uždegimą bei estrogenų kiekį organizme. Daugiau daržovių, neskaldytų grūdų, augalinių baltymų, liesos mėsos ir sveikųjų riebalų, kurių yra avokaduose, alyvuogių aliejuje, lašišoje. 

Manoma, kad sergant šia liga naudinga vartoti daugiau skaidulų, kurios gali padėti sumažinti estrogenų kiekį. Endometriozės dieta taip pat gali apimti gliuteno ir tam tikrų angliavandenių atsisakymą, vadovautis FODMAP dieta, kuri padeda suvaldyti ir virškinimo problemas.