D. Dapkutė-Sadauskienė: nevaisingumo faktoriai

Viena iš šešių – tiek Lietuvoje gyvenančių vaisingo amžiaus šeimų susiduria su nevaisingumo problemomis, o medikai sutartinai tvirtina, kad poros visame pasaulyje pirmą kartą tėvais tampa vis vėlesniame amžiuje.

Skaičiuojama, jog Lietuvoje yra 153000 žmonių, susiduriančių su sunkesnėmis ar lengvesnėmis nevaisingumo problemomis. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2000-2005 metais moterys mamomis tapdavo sulaukusios 24-25-erių metų, o nuo 2020 metų pastebimas akivaizdus pokytis, kai moterys pirmojo vaikelio ima lauktis būdamos 28-erių metų ir vyresnės.

Biofizikos mokslų daktarė, tarptautinės L‘Oréal UNESCO programos „Moterims moksle“ 2020 metų laureatė Dominyka Dapkutė-Sadauskienė sako, kad su nevaisingumo problema itin stipriai susiję makroekologiniai veiksniai.

Kitaip tariant – už svajonės susilaukti kūdikio slepiasi ne tik asmeniniai veiksmai, bet ir globalios problemos.

Nevaisingumui įtakos turi kasdieniai įpročiai

Pastaraisiais metais vis daugiau mokslinių tyrimų patvirtino, kad nevaisingumą lemia net kasdieniai žmonių įpročiai, pavyzdžiui, tam tikrų maisto dėžučių ar gertuvių naudojimas neatkreipiant dėmesio, kaip jos gamybos medžiagos pažymėtos.

Dominyka Dapkutė-Sadauskienė sako, kad renkantis indus, kurie turi sąlytį su maistu, būtina atkreipti dėmesį į žymėjimą ant pakuotės: „Įrodyta, kad tokie aplinkos toksinai kaip bisfenolis A, geriau žinomas kaip BPA, taip pat ftalatai, pesticidai arba sunkieji metalai, neigiamai veikia žmogaus reprodukcinę sistemą, o jų patekimas į organizmą sutrikdo natūralią hormonų pusiausvyrą, dėl to gali sutrikti ovuliacija, o vyrams – spermatozoidų gamyba.“

Mokslininkė pataria visiems, planuojantiems nėštumą, rinktis vandens ir maisto talpas, pažymėtas „BPA-free“. Dar vienas svarbus niuansas, į kurį vertėtų atkreipti dėmesį – kenksmingos sintetinės organinės medžiagos, tačiau jų išvengti negalime, nes jie randami dirvožemyje, maiste, vandenyje ir net ore: „Jie kaupiasi organizme ir labai stipriai paveikia reprodukcinę sveikatą.“

Oksidacinio streso žala ir poveikis

Biofizikos mokslų daktarė sako, kad dėmesį reikėtų atkreipti ne tik į aptartus kasdienius įpročius, bet ir aplinką, kurioje gyvename bei oksidacinį stresą. Vis tik, jeigu jų nepavyksta išvengti, vertėtų organizmą aprūpinti natūraliais antioksidantais.

„Oksidacinis stresas – tai būklė, kai organizme sutrinka pusiausvyra tarp aktyviųjų deguonies junginių ir laisvųjų radikalų susidarymo ir jų neutralizavimo. Būtent jis veikia reprodukcinę žmogaus sistemą ir gali turėti įtakos nevaisingumui“, – aiškina mokslų daktarė.

Ji pabrėžia, kad žalinga aplinka, kurioje gyvename, taip pat gali padidinti nėštumo metu persileidimo ar net apsigimimų tikimybę, todėl ypač svarbu organizmą aprūpinti reikiamais antioksidantais: „Tokie antioksidantai kaip vitaminas C, E, selenas, cinkas, kofermentas Q10 padeda apsaugoti ląsteles nuo žalingo oksidacinio streso.“

Dar vienas svarbus veiksnys, galintis nulemti poros nevaisingumą ir sunkų pastojimą, yra pasirinkta gyvenamoji vieta: „Mieste gyvenantiems vyrams, lyginant su kaimo vietovės gyventojais, nustatytas ženklus spermos judrumo pablogėjimas.“

Pasak mokslininkės, kuo arčiau judrios gatvės gyvena šeima, tuo didesnė nevaisingumo tikimybė, nes transporto išmetami oro teršalai taip pat siejami su sumažėjusiu porų vaisingumu.

Pakenkti gali ir sveikas maistas

Dominykos Dapkutės-Sadauskienės teigimu, kiekviena pora, svajojanti turėti vaikelį, jau dabar turi imtis tam tikrų prevencijos priemonių ir pasirūpinti savo fizine bei emocine sveikata.

Visų pirma, tiek vyras, tiek moteris turėtų stebėti savo mitybą bei įpročius, nes netinkama mityba gali sukelti būtinų vitaminų ir mineralų, svarbių reprodukcinei sveikatai, trūkumą.

Pasak kalbintos mokslininkės, reikia atkreipti dėmesį net į tą maistą, kuris iš pažiūros gali atrodyti sveikas ir vertingas: „Net renkantis sveiką maistą, vertėtų atkreipti dėmesį, kokiomis sąlygomis jis buvo augintas, mat intensyvus žemės ūkis ir derlingumą didinančios trąšos turi neigiamų pasekmių – dirvožemyje mažėja svarbių maistinių medžiagų, pavyzdžiui, seleno, kuris tiesiogiai daro įtaką normaliam spermatozoidų vystymuisi.“

Rūkymo ir streso žala

Dar viena rykštė, susijusi su nevaisingumu, yra rūkymas ir mokslininkė aiškina, kad moterys, surūkančios daugiau nei 10 cigarečių per dieną, turi didesnę tikimybę patirti vaisingumo sutrikimų. Taip pat rūkymas mažina vyrų spermos kokybę, ji tampa mažiau koncentruota.

Stresas taip pat turi įtakos nevaisingumui – jis gali sutrikdyti menstruacijų ciklą, ovuliaciją, sumažinti spermos kiekį ir judrumą.

Ir nors šiuolaikiniame pasaulyje sunku sumažinti streso lygį, vis tik poros turėtų rasti laiko kokybiškam poilsiui, laikui gryname ore bei sportui arba mankštoms, kurios pagerintų fizinę ir emocinę sveikatą.

Svarbiausias – abiejų partnerių indėlis

Mokslų daktarė Dominyka Dapkutė-Sadauskienė atkreipia dėmesį, kad prieš ruošiantis susilaukti vaikelio, pasirūpinti savo sveikata bei organizmu turi abu partneriai.

„Labai svarbu, kad vaikelio planuojantys partneriai abu pasirūpintų savo organizmu bei gaunamomis maistinėmis medžiagomis, vitaminais, antioksidantais.

Abiem partneriams itin svarbios ir amino rūgštys, kurios turi mokslu pagrįstą teigiamą poveikį vaisingumui bei sveikoms ląstelėms. Rūpinkitės oro kokybe namuose ir aplinkoje, vėdinkite patalpas, venkite cheminių valymo priemonių, stenkitės, jei įmanoma, leisti laisvalaikį toliau nuo pramoninių zonų, išmokite streso valdymo technikų, tokių kaip meditacija, joga, skirkite laiko sau ir savo partneriui bei aprūpinkite organizmą naudingomis medžiagomis, pavyzdžiui, antioksidantais.

Būtent jau minėti antioksidantai, tokie kaip vitaminas C, E, cinkas, selenas, kofermentas Q10, folio rūgštis, Omega-3 riebalų rūgštys, yra tos medžiagos, kurios mažina uždegimą ir gali teigiamai paveikti fizinę sveikatą bei palengvinti partnerių kelią į pastojimą.“