Dietologė įspėja poras: šie mitybos įpročiai didina nevaisingumo riziką

Greitas gyvenimo tempas, nesibaigiantys darbai ir kasdienybė, orientuota į skubėjimą ir bėgimą, turi didelę įtaką ne tik emocinei ir fizinei sveikatai, bet ir vaisingumui. Pastarųjų metų Lietuvos statistika – negailestinga, mat kas šešta vaisingo amžiaus pora negali susilaukti vaikelio.
Kaip vienomis pagrindinių priežasčių yra laikomas greitas gyvenimo tempas, vis vėlėjantis noras tapti tėvais, nuolatinis stresas, įtampa, tačiau pakankamai svarbus vaidmuo, medikų teigimu, atitenka mitybai.
Dietologė Dalia Petrauskienė, kuri konsultuoja šeimas, norinčias susilaukti vaikelio: „Nevaisingumo problema stipriai išaugusi, besikreipiančių porų vis daugėja, todėl situaciją spręsti ir suvaldyti – būtina.“
Tuo, kad mityba daro teigiamą įtaką fizinei ir emocinei sveikatai, įsitikinusi ir vilniečių pora Asta ir Mindaugas. 36-erių moteriai prieš kelerius metus buvo diagnozuotas policistinių kiaušidžių sindromas, dėl kurio ji iki šiol negali susilaukti vaikelio.
„Prieš kelerius metus, kai man buvo 34-eri, mano mėnesinių ciklas labai stipriai pasikeitė. Iš pradžių galvojau, kad tai vienkartiniai pokyčiai, mat turėjau streso, keičiau darbovietę ir nemažai jaudinausi dėl pasikeitimų gyvenime.
Žinoma, mano išgyvenimus lydėjo nuolatinis užkandžiavimas, piktnaudžiavau greituoju maistu, sūriais užkandžiais, kai norėjosi numalšinti nerimą ir stresą. Nustojau sportuoti, nors iki tol reguliariai eidavau į sporto salę.
Kai kelis mėnesius iš eilės man mėnesinės taip ir neatsirado, kreipiausi į medikus, kurie nustatė man policistinių kiaušidžių sindromą. Man tai buvo visiška naujiena, nebuvau susidūrusi su tuo“, – pasakoja Asta.
Ji teigia iš pradžių numojusi ranka į šią diagnozę ir maniusi, kad viskas išsispręs savaime, tačiau kai netrukus susidūrė su noru susilaukti vaikelio, suprato, kad tai taps rimtu iššūkiu.
Netrukus Asta sulaukė rekomendacijų atkreipti dėmesį į savo ir partnerio mitybą, mat tai tiesiogiai susiję tiek su hormonų disbalansu, tiek su galimais ginekologiniais pokyčiais ar net vaisingumu.
„Kai ėmiau vėl reguliariai sportuoti, o į mitybą įtraukiau daugiau žuvies, daržovių ir ėmiau vartoti daugiau vandens, mėnesinių ciklas atsistatė. Viskas vyksta gana lėtai, vaikelio susilaukti vis dar nepavyksta, tačiau tikime, kad esame teisingame kelyje ir netrukus galėsime sūpuoti pirmagimį ant rankų. Kita vertus, kartais kyla minčių net ir nuleisti rankas, nes laikas tiksi ne mūsų poros naudai.“
Dietologė D.Petrauskienė sako, kad tokių porų, kaip Asta ir Mindaugas, pastaruoju metu itin daug, o pacientų nusiskundimai – labai panašūs: sėdimas darbas, sėslumas, nepilnavertė mityba, dažnu atveju – nutukimas, rezistencija insulinui, cukrinis diabetas arba kitos lėtinės ligos.
Taip pat ji pabrėžia, kad didelę įtaką nevaisingumui ir partnerių fizinei sveikatai turi ilgalaikio maitinimosi įpročiai: „Pavyzdžiui, jeigu mes kasdien valgome maistą, kuriame gausu perdirbtų riebalų, cukraus, sočiųjų riebalų, vaisingumas tikrai gali būti mažesnis.
Maistas, pavyzdžiui, raudona mėsa, perdirbtos dešros, dešrelės, cukraus kupini arba konservuoti produktai daro įtaką ne tik nevaisingumui, bet ir fizinei sveikatai, pavyzdžiui, cukrinio diabeto ar kitų lėtinių ligų išsivystymui“, – aiškina dietologė.
Jos teigimu, ypač svarbus yra ne tik mitybos faktorius, bet ir žmogaus kūno masės indeksas, vadinamasis KMI bei riebalinis procentas, nes būtent jis veikia kaip uždegiminis faktorius ir yra susijęs tiek su mažesniu vaisingumu, tiek nėštumo komplikacijomis ir galimai padidėjusia persileidimo rizika.
Dietologė D.Petrauskienė sako, kad kiekviena šeima, norinti susilaukti vaikelio, turėtų gerai apgalvoti, ar jų mityboje gausu naudingų medžiagų ir kokius maisto produktus renkasi kasdien.
Labai svarbu, kad mūsų organizmas kiekvieną dieną būtų aprūpintas antioksidantais, kurie padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso.
Vis tik, jeigu nėra galimybių kasdien maitintis tik sveikatai palankiais produktais, o kasdienybėje patiriate daug streso ir įtampos, į racioną rekomenduojama įtraukti subalansuotus vaisingumui gerinti skirtus maisto papildus, kurie padėtų vykti ląstelių regeneracijai, gerintų spermogramos rodiklius, padėtų geriau funkcionuoti kiaušidėms.
Dietologė D.Petrauskienė rekomenduoja mitybą papildyti teisingai subalansuotu antioksidantų kompleksu, kurie ne tik mažintų oksidacinio streso pasekmes, bet ir padėtų atsistatyti organizme antioksidantams: „Ląstelių apsauga, dalyvavimas teisingame ląstelių dalijimosi procese, jų regeneracija bei teisingas jų formavimasis – svarbūs veiksniai, kurie prisideda prie sėkmingo pastojimo ir išnešiojimo. Juk gyvybė prasideda tada, kai susitinka ir susijungia dvi sveikos ląstelės – spermatozoidas ir kiaušialąstė.
Be to, reikėtų pabrėžti, kad, pavyzdžiui, seleno, su maistu negauname, todėl jo reikia vartoti papildomai. Dėl nepilnaverčio raciono tikimybės poroms, planuojančioms susilaukti vaikelio, visada rekomenduoju vartoti maisto papildus, kurie galėtų pagerinti sveikatą bei padėti tvirtą pagrindą būsimo kūdikio sveikatai.
Svarbu užtikrinti sveikų lytinių ląstelių formavimąsi. Tai, nuo ko prasideda nauja gyvybė.“
Dietologė D.Petrauskienė pabrėžia, kad emocinis valgymas bei nuolatinis užkandžiavimas, ką pastaruoju metu žmonės itin įpratę daryti, smarkiai išbalansuoja hormoninę sistemą.
„Tai daro tiesioginę įtaką hormonų disbalansui: pakelia gliukozės kiekį kraujyje, insuliną, ko pasekme tampa padidintas svorio augimas, hormonų disbalansas, anovuliacija ir galiausiai nevaisingumas.
Gydytoja pastebi, kad pastaruoju metu išties nevaisingumo problemos labai ryškios, o jomis skundžiasi poros, kurių vienas iš partnerių serga nutukimu, turi cukrinį diabetą, o moterys serga policistinių kiaušidžių sindromu ar endometrioze.
„Galiu pastebėti, kad žmonėms, kuriems yra sudėliojamas teisingas mitybos racionas ir režimas, o į kasdienybę įtraukiami maisto papildai, kurių sudėtyje yra vitamino D, E, seleno, cinko ir tinkamai parinktų antioksidantų, tokių kaip kofermentas Q10, glutationas, moterims – inozitolis ir D-chiroinozitolis, o vyrams – L-karnitinas, pasireiškia itin teigiami pokyčiai – mažėja KMI, gerėja bendra savijauta. “, – rekomenduoja dietologė D. Petrauskienė.