Ką svarbu žinoti apie oksidacinio streso poveikį vyrų bei moterų vaisingumui?
Mokslinės studijos patvirtina neigiamą oksidacinio streso poveikį spermos kokybei, uždegiminių reakcijų mažinimui, kiaušialąsčių DNR apsaugojimui ir embrionų gebėjimui įsitvirtinti gimdoje. Todėl planuojant nėštumą ar ruošiantis pagalbiniam apvaisinimui, dažnai patariama vartoti su oksidaciniu stresu padedančias kovoti maistines medžiagas, kurios gali turėti teigiamą įtaką apvaisinimo, nėštumo, embriono kokybės išsaugojimui.
Tačiau kokiu būdu oksidacinis stresas gali pakenkti reprodukcinei sistemai bei kokios maistinės medžiagos gali padėti apsaugoti vaisingumą nuo neigiamo poveikio?
Oksidacinį stresą kuria natūralus procesas
Kūnas sudarytas iš skirtingų ląstelių, o šios – iš molekulių, kurios susideda iš vieno ar daugiau atomų. Atomai sudaryti iš branduolio, neutronų, protonų ir elektronų. Atomai dalinasi elektronais su kitais atomais ir taip pasiekia maksimalų stabilumą molekulėje.
Tačiau organizme nuolat vyksta oksidacijos procesas. Vykstant šiam procesui, organizmas gauna energiją, kuri būtina gyvybei ir tuo pat metu pagamina laisvuosius radikalus – atomus, kurie taip vadinami dėl to, kad yra praradę vieną elektroną ir elgiasi agresyviai.
Paprastai tai nesukelia sveikatos problemų, nes laisvuosius radikalus natūraliai slopina natūralūs junginiai – antioksidantai. Tačiau jei pusiausvyra tarp laisvųjų radikalų ir antioksidantų sutrinka dėl aplinkos taršos, neteisingos mitybos, streso, žalingų įpročių, laisvieji radikalai pradeda sąveikauti su sveikomis ląstelėmis jas žalodami. Pakenktos ląstelės pačios tampa laisvaisiais radikalais, o jų perteklius sukuria organizme oksidacinį stresą.
Kaip laisvieji radikalai gali pakenkti vaisingumui?
Apie laisvuosius radikalus dažnai girdime kaip apie vieną iš odos senėjimo, aterosklerozės, vėžinių susirgimų, uždegimo, artrito, kataraktos, autoimuninių ligų, silpno imuniteto priežasčių. Kitaip tariant, laisvieji radikalai atsakingi už organizmo ir audinių senėjimą.
Laisvieji radikalai ypač pažeidžia greitai ir gausiai besivystančias ląsteles, tarp kurių – spermatozoidai bei kiaušialąstės. Laisvieji radikalai pažeidžia ląsteles, suardo jų branduolius ir juose esančią DNR, formuojančią genetinį kodą. Dėl tokio laisvųjų radikalų poveikio spermatozoiduose vystosi DNR fragmentacija ir jie praranda galimybę apvaisinti kiaušialąstę.
Kaip apginti reprodukcinę sistemą nuo žalingo poveikio?
Medžiagos, natūraliai kovojančios su laisvaisiais radikalais tai – antioksidantai. Jie atiduoda savo elektronus laisviesiems radikalams ir tokiu būdu juos neutralizuoja, nes turėdami elektronus laisvieji radikalai pasišalina iš organizmo jam nepakenkę.
Geriausiai žinomi antioksidantai – tai vitaminai A, C, E, D, K, beta karotinas, cinkas, selenas, bioflavonoidai ir kt. Kalbant apie žmogaus reprodukcinę sistemą, vienas veiksmingiausių antioksidantų – glutationas. Ši medžiaga tai – organizmo ląstelėse gaminamas baltymas, kuris ne tik yra labai stiprus antioksidantas, bet ir padeda atsistatyti kitiems antioksidantams, kurie jau panaudojo savo galimybes neutralizuoti laisvuosius radikalus. Mokslinėse studijose pabrėžiamas nustatytas ryšys tarp mažo kiekio glutationo ir blogos spermos kokybės. Pastebėta, kad mitybą papildžius glutationu, spermos kokybė pagerėja.
Labai efektyvūs antioksidantai yra selenas ir cinkas. Svarbu pažymėti, kad Lietuvos dirvožemyje praktiškai nėra seleno, todėl daržovėse ir vaisiuose, išaugintuose Lietuvoje, jo taip pat nėra. Dėl to nėštumą planuojanti pora turėtų į savo mitybą įtraukti seleno papildų, kurie ypač aktualūs vyrams dėl vaisingumo ir normalios prostatos būklės.
Kitas prieinamas antioksidantas – tai vitaminas E. Šis vitaminas yra antioksidacinės sistemos tinklo dalis, sauganti lipidus, iš kurių sudaryta ląstelės membrana arba apvalkalas. Apsaugodamas lipidus, vitaminas E apsaugo ląsteles, tarp jų ir spermatozoidus, nuo neigiamo oksidacijos poveikio.
